top of page

Idealaus proceso principai

prieš 4 valandas
7 min. skaitymo

Tobulumas padeda pasirinkti kryptį

Diena baigiasi, visi buvo užimti, o klientui reikalingas rezultatas vis dar laukia. Vienas darbas sustojo derinant, kitam trūksta duomenų, trečią tenka taisyti. Užimtumo daug. Judėjimo į priekį – mažiau, nei norėtųsi.

Kasdienėje veikloje kliūtys būna labai konkrečios: laukimas tarp žingsnių, darbų kaupimas, pasikartojantys tikslinimai ir nuolatiniai trikdymai. Juos galima pamatyti ir keisti. Tam reikia pažvelgti į visą kelią iki klientui reikalingo rezultato ir susitarti, kokio proceso siekiame.

Tobulumas nurodo kryptį. Pirmyn judame gerindami konkretų proceso žingsnį.


Vince Lombardi mintis gerai nusako tobulumo, kaip krypties, prasmę:

„Tobulumas nepasiekiamas. Tačiau jo siekdami galime pasiekti meistriškumą.“

Tobulų procesų praktikoje nėra. Keičiasi poreikiai, priemonės ir mūsų supratimas apie darbą. Tačiau aiški siekiamybė leidžia pamatyti, su kuo esame susitaikę: ilgomis eilėmis, papildomais derinimais, pasikartojančiomis klaidomis ar nuolatiniu skubėjimu.


Idealaus proceso principai padeda vertinti visą darbų kelią iki klientui reikalingo rezultato. Juos taikant siekiama didesnės vertės, trumpesnio laukimo ir patikimos kokybės, kartu palengvinant darbą žmonėms. Toliau – septynios gairės, pagal kurias galima pasirinkti konkrečius gerinimo veiksmus.


1. Be švaistymų: atlikti tai, kas reikalinga vertei sukurti

Idealiame procese atliekami vertę klientui kuriantys veiksmai, o nereikalingo darbo nėra. Šį principą pradėti taikyti reikia nuo aiškaus rezultato apibrėžimo. Kol nežinome, ką klientas supranta kaip vertę, sunku pagrįstai spręsti, kuri veikla yra švaistymas.

Pavyzdžiui, klientui svarbu gauti jo situacijai tinkamą atsakymą, suprasti sprendimą ir žinoti, ką daryti toliau. Tai reikia paversti konkrečiais kokybės reikalavimais. Tam galima naudoti CTQ (Critical to Quality) – klientui svarbių kokybės reikalavimų išgryninimą. Taip bendras lūkestis „aiškus atsakymas“ tampa sutartais požymiais, pagal kuriuos galima įvertinti rezultatą.

CTB (Critical to Business) padeda atskirai apibrėžti organizacijai svarbius veiklos reikalavimus: pagrįstas sąnaudas, tinkamą išteklių naudojimą, įsipareigojimų vykdymą. Abu požiūriai reikalingi, kad gerindami vieną darbo dalį nepablogintume bendro rezultato.

Turint šį pagrindą, nagrinėjami proceso žingsniai. Tų pačių duomenų perrašymas į kelias lenteles, nereikalingų versijų derinimas ar klaidingai atlikto darbo taisymas naudoja laiką ir tolina rezultatą. Tokių veiksmų priežastis verta šalinti. Jei žingsnis būtinas dėl teisinių ar kitų pagrįstų reikalavimų, išsaugoma jo paskirtis ir ieškoma paprastesnio atlikimo būdo.

Šį skirtumą padeda pamatyti VSM – vertės srauto žemėlapis, kuriame nagrinėjami ir vertę kuriantys, ir jos nekuriantys žingsniai visame kelyje iki kliento. [4] Analizuodami procesą, žingsniams suteikiame aiškias spalvų reikšmes:

  • Žalia – kuria vertę klientui. Žingsnis tiesiogiai keičia rezultatą taip, kaip klientui reikia: pavyzdžiui, parengiamas jo situacijai tinkamas sprendimas ar suteikiama reikalinga paslauga.

  • Geltona – vertės nekuria, bet šiuo metu būtina. Pavyzdžiui, privalomas registravimas ar teisės aktu nustatyta patikra. Išsiaiškiname būtinumą, išsaugome pagrįstą paskirtį ir ieškome, kaip atlikti paprasčiau.

  • Raudona – vertės nekuria ir yra šalintinas švaistymas. Pavyzdžiui, laukimas dėl sukauptos partijos, tų pačių duomenų perrašymas į nesusietas sistemas ar klaidos taisymas. Šaliname priežastį, dėl kurios šio darbo prireikė.

Ir geltoni, ir raudoni žingsniai vertės klientui nekuria, tačiau jų keitimo sprendimai skiriasi. Vien nuspalvinti žemėlapio nepakanka: reikia pamatuoti atlikimo ir laukimo laiką, išsiaiškinti priežastis ir sutarti dėl pakeitimų. Šias spalvų reikšmes komanda susitaria prieš analizę; tai šiame straipsnyje naudojama žymėjimo tvarka.


Žalia – vertę kuriantys žingsniai. Geltona ir raudona – vertės nekuriantys žingsniai: šiuo metu būtinas darbas ir šalintinas švaistymas.


2. Pagal poreikį: tiek, kada, kur ir kaip reikia klientui

Idealus procesas pateikia reikalingą rezultatą reikiamu metu, tinkamoje vietoje, tinkamu būdu, kiekiu ir kokybe. Paslaugos apimtis ir jos atlikimas turi remtis tikru poreikiu.

Organizacija gali iš įpročio rengti išsamią ataskaitą, nors jos gavėjui sprendimui pakanka kelių rodiklių. Arba pradėti darbus iš anksto, o vėliau juos perdaryti, nes poreikis pasikeitė. Abiem atvejais dalis žmonių pastangų nesukuria tikėtinos naudos. Kita kraštutinybė – pateikti per mažai informacijos ar nepakankamos kokybės rezultatą, dėl kurio klientas turi kreiptis dar kartą.

Taikant šį principą reikia sutarti, kas inicijuoja darbą, kokios apimties rezultato laukiama ir kaip jis bus naudojamas. Pasikartojantiems poreikiams galima numatyti aiškius paslaugos variantus. Tuomet trumpam klausimui nereikia viso sudėtingos konsultacijos kelio, o sudėtingam poreikiui skiriamos tinkamos sąlygos.

Klientui pateikiamas rezultatas turi būti panaudojamas. Todėl vertinami ir jo suprantamumas, pateikimo būdas bei prieinamumas.


Tinkamas rezultatas atitinka kliento poreikį: turiniu, kiekiu, laiku ir pateikimo būdu.


3. Reaguoti nedelsiant: būti pasirengus atlikti darbą tada, kai jo reikia


Idealiame procese paslaugą ar produktą galima pateikti tada, kai klientui jo reikia. Tam organizacija turi būti pasirengusi: turėti reikalingą informaciją, priemones, kompetencijas ir pajėgumą.


Dažnai darbas laukia, nors jį jau būtų galima pradėti. Prašymas gautas, tačiau dar nepaskirtas atsakingas žmogus. Atsakymas parengtas, bet jo niekas neperžiūri. Trūkstama informacija pastebima tik artėjant terminui. Tokie tarpai pailgina visą paslaugos trukmę ir sukuria papildomų kreipimųsi.


Gerinimą verta pradėti nuo laiko tarp veiksmų. Ankstyva išsamumo patikra, aiški darbų paskirstymo tvarka ir pasirengimas pasikartojančiai paklausai padeda darbui judėti laiku. Bendrą trukmę reikia matyti kartu su darbo sąnaudomis: kelias sutaupytas atlikimo minutes gali užgožti kelios dienos laukimo.


Kliento poreikį deriname su tikromis galimybėmis ir būtinais terminais. Jei iškart suteikti paslaugos negalima, svarbu pagrįstai numatyti laiką, pašalinti išvengiamą delsą ir laikytis susitarimo.


4. Mažomis partijomis: parengtą rezultatą perduoti toliau

Idealus perdavimo partijos dydis – vienas rezultatas ar tarpinis rezultatas. Siekiama, kad parengtas darbas galėtų judėti toliau nelaukdamas, kol bus užbaigti kiti darbai.

Parengtas dokumento projektas padedamas į lentynėlę. Kai susikaupia dvidešimt ar trisdešimt projektų, darbuotojas visą partiją nuneša vadovui pasirašyti. Pirmieji projektai jau galėjo būti peržiūrėti ir pasiekti gavėją, tačiau visą tą laiką laukė likusių.

Neretai tokia tvarka palaikoma ir dėl vadovo patogumo: jam patogiau gauti didesnį pluoštą vienu metu. Darbuotojui taip pat paprasčiau vieną kartą nueiti nei nuolat nešti po projektą. Darbo organizavimą pradedame vertinti pagal savo patogumą, o klientui tenkantis laukimas lieka už šio vertinimo ribų.


Reaguoti laiku padeda iš anksto parengta informacija, priemonės ir gebėjimai.


4. Mažomis partijomis: parengtą rezultatą perduoti toliau

Idealus perdavimo partijos dydis – vienas rezultatas ar tarpinis rezultatas. Siekiama, kad parengtas darbas galėtų judėti toliau nelaukdamas, kol bus užbaigti kiti darbai.

Parengtas dokumento projektas padedamas į lentynėlę. Kai susikaupia dvidešimt ar trisdešimt projektų, darbuotojas visą partiją nuneša vadovui pasirašyti. Pirmieji projektai jau galėjo būti peržiūrėti ir pasiekti gavėją, tačiau visą tą laiką laukė likusių.

Neretai tokia tvarka palaikoma ir dėl vadovo patogumo: jam patogiau gauti didesnį pluoštą vienu metu. Darbuotojui taip pat paprasčiau vieną kartą nueiti nei nuolat nešti po projektą. Darbo organizavimą pradedame vertinti pagal savo patogumą, o klientui tenkantis laukimas lieka už šio vertinimo ribų.

Kairėje perduodama visa sukaupta partija, dešinėje parengtas tarpinis rezultatas perduodamas toliau iškart. Vertinant šiuos darbo būdus svarbi visa trukmė iki rezultato klientui.

Darbų kaupimą gali skatinti ir darbo vietų išdėstymas bei ergonomika. Jei iki vadovo reikia eiti į kitą aukštą ar pastatą, perdavimas užima pastebimą darbo dienos dalį. Tokiu atveju verta peržiūrėti perdavimo būdą: elektroninį pateikimą, bendrą darbo vietą, trumpesnius sutartus perdavimo intervalus ar darbo vietų išdėstymą. Mažinti partiją turėtų padėti pats procesas.

Perduodant mažiau darbų dažniau, vadovui nesusidaro tokia didelė vienu metu atneštų projektų sankaupa. Be to, anksčiau pastebimas trūkumas: pataisę pirmą projektą, galime jo nebekartoti kituose. Naudą reikia vertinti pagal bendrą trukmę iki kliento rezultato, kartu įtraukiant perdavimo ir pasirengimo sąnaudas. Kai grupavimas objektyviai reikalingas, pasirenkama mažiausia pagrįsta partija.


5. Be klaidų: padaryti gerai iš pirmo karto

Idealus procesas sukuria reikalavimus atitinkantį rezultatą iš pirmo karto. Jam nereikia grįžti taisyti to, ką jau laikėme atlikta. Taip išsaugomas laikas, pajėgumas ir kliento pasitikėjimas.

Klaidų mažinimui labai padeda standartizuotas darbas. Tai bendras, aiškus ir praktiškai naudojamas susitarimas, kaip šiuo metu geriausia atlikti pasikartojantį darbą: kokia veiksmų seka, kokie kokybės reikalavimai, kur tikrinti svarbiausius dalykus ir kada kreiptis pagalbos.

Jei dokumentų projektai nuolat grįžta dėl nepateikto pagrindimo, darbuotojams reikia bendro kokybės kriterijaus ir aiškaus pavyzdžio. Jei užsakymuose kartojasi informacijos trūkumas, reikia aiškios jos surinkimo tvarkos. Nuolatiniai individualūs pataisymai palieka tą pačią problemą kitiems darbams.

Standartą kuriame ir išbandome kartu su darbą atliekančiais žmonėmis. Jis turi būti pasiekiamas darbo vietoje, suprantamas ir atnaujinamas pasikeitus geriausiam žinomam būdui. Neatitikimai tampa informacija, kuri padeda taisyti ir rezultatą, ir patį procesą. Stebint grąžinimus bei pakartotinį darbą galima patikrinti, ar pakeitimai iš tiesų sumažino klaidas.


Aiškus darbo būdas ir tinkamos priemonės padeda kokybę sukurti iš pirmo karto.


6. Visą procesą atlikti vienam žmogui, kai tam yra sąlygos

Ideali kryptis – kad vienas darbuotojas galėtų sukurti visą paslaugos rezultatą. Taip mažėja perdavimų, laukimo ir poreikio vis iš naujo aiškintis tą pačią informaciją.

Kai kliento klausimą priima vienas žmogus, duomenis tikrina antras, atsakymą rengia trečias, o klientui jį paaiškina ketvirtas, kiekvienoje sandūroje gali atsirasti eilė ir informacijos spraga. Dalį šių veiksmų kompetentingas darbuotojas galėtų atlikti pats, jei turėtų reikalingus duomenis, priemones ir įgaliojimus.

Pradėkite nuo pasikartojančių, aiškios eigos darbų. Jei viso proceso sujungti negalima, galima vienam žmogui patikėti didesnę nuoseklią jo dalį. Būtinos sprendimo, specialisto vertinimo ar nepriklausomos kontrolės funkcijos išlieka. Vien paskirti proceso savininką nepakanka – jis gali koordinuoti kelių žmonių darbą, bet tai savaime nesumažina perdavimų.


Kai vienas žmogus gali atlikti visą darbą, sumažėja perdavimų ir laukimo tarp jų.


7. Be trikdymų: sudaryti sąlygas darbą užbaigti

Pradėtas darbas turėtų vykti nuosekliai, be išvengiamų sustojimų ir nuolatinio dėmesio perjungimo. Trikdo ne tik skambučiai ir žinutės. Darbą sustabdo trūkstami duomenys, nepasiekiama sistema, neaiškūs įgaliojimai ar nuolat keičiami prioritetai.

Rengiate klientui atsakymą. Suskamba telefonas, tada kolega paprašo skubiai patikrinti kitą klausimą. Atsiverčiate dar vieną sistemą, atsakote į žinutę. Kai pagaliau grįžtate, reikia prisiminti, ką jau patikrinote ir ką dar ketinote padaryti. Trumpas trikdymas gali išaugti į ilgą aplinkkelį.

Trikdymo poveikis ne visada baigiasi kartu su pokalbiu. Pradėtas rezultatas laukia, kol darbuotojas atlieka kitus darbus, o grįžus reikia atkurti darbo kontekstą. Todėl verta susitarti, kada iš tiesų būtina pertraukti kolegą ir kaip apsaugoti laiką darbui užbaigti.

Gerinimą verta pradėti nuo kelių paprastų komandos susitarimų:

  • Skirti laiką darbui užbaigti. Susitarti, kada žmogus gali dirbti be neskubių skambučių ir žinučių.

  • Apibrėžti, kas iš tiesų skubu. Numatyti aiškų kanalą klausimams, kurie negali laukti. Kiti prašymai neturėtų automatiškai pakeisti pradėto darbo prioriteto.

  • Pasidalyti užklausų priėmimu. Komandos nariai gali keistis aptarnavimo ir susitelkimo laikais, išlaikydami paslaugos prieinamumą.

  • Prieš pradedant pasirūpinti būtinomis sąlygomis. Patikrinti, ar yra duomenys, prieigos ir aiškumas, reikalingi rezultatui parengti.

  • Jei darbą nutraukti būtina, pasižymėti kitą žingsnį. Trumpa pastaba, kur sustojote ir ką tikrinsite toliau, gali palengvinti sugrįžimą.

Svarbu matyti, ar šie susitarimai padeda užbaigti darbus ir trumpina kliento laukimą. Vien išjungtos žinutės dar neparodo, kad procesas tapo geresnis.

Susikaupimui reikia sąlygų: apsaugoto darbo laiko ir sutarto skubių užklausų valdymo.


Nuo principų iki konkrečių pakeitimų – su VSM

Šias gaires galima pritaikyti naudojant VSM – vertės srauto analizę. Ji padeda sujungti skirtingų darbuotojų matomas proceso dalis ir pamatyti visą paslaugos kelią: atliekamus veiksmus, laukimą, perdavimus, darbų sankaupas ir grįžimus taisyti.

Pradžia – pasirinkta paslauga, jos gavėjui reikalingas rezultatas ir kokybės reikalavimai. Toliau nagrinėjama tikra dabartinė eiga, kuriamas būsimos eigos projektas ir sutariama dėl pakeitimų, atsakingų žmonių bei terminų. Įgyvendinus pakeitimą reikia patikrinti jo poveikį bendrai trukmei, kokybei ir darbo sąnaudoms.

Taip lentynėlėje gulintys projektai tampa konkrečia gerinimo vieta. Komanda gali sutarti dėl mažesnės perdavimo partijos, aiškių kokybės reikalavimų ir darbo laiko be trikdymų. Kiekvienas pasiteisinęs pakeitimas padeda rezultatui sklandžiau pasiekti klientą.


Jei norite šias gaires pritaikyti savo organizacijoje, aptarkite su LEANERS proceso analizę ir VSM dirbtuves. Pradėsime nuo jums svarbios paslaugos ir tikros jos teikimo eigos.


VSM padeda kartu pamatyti visą srautą ir sutarti, ką keisti.


bottom of page